| Atversta 2 Kor7,10 vieta Biblijoje. | Rezultatai nuo 1 iki 1. |
10 Dieviškas liūdesys gimdo atgailą išgelbėjimui, dėl kurio nereikia gailėtis; o pasaulio liūdesys gimdo mirtį. En Lbd NTG JBIB McGee mp3 txt Klausyti Apd 11,18 2 Sam 12,13 1 Kar 8,47-50 Pat 17,22 Pr 4,13-15 Pr 30,1 1 Sam 30,6 2 Sam 13,4 2 Sam 17,23 1 Kar 21,4 Job 33,27-28 Pat 15,13 Pat 15,15 Pat 18,14 Jer 31,9 Ez 7,16 Ez 18,27-30 Jon 3,8 Jon 3,10 Jon 4,9 Mt 21,28-32 Mt 26,75 Mt 27,4-5 Lk 15,10 Lk 18,13 Apd 3,19 2 Kor 12,21 2 Tim 2,25-26 Heb 12,17
Čia skaitome paties Dievo pateiktą atgailos – tikros atgailos – apibrėžimą. Atgaila yra mąstysenos pasikeitimas. Kiek aš žinau, vienintelė atgaila, kokios Dievas reikalauja iš pražuvusio žmogaus, apibūdinta žodžiu ,,tikėk“. Tikėk Viešpatį Jėzų Kristų! Kas nutinka, kai žmogus įtiki? Pasikeičia jo protas ir mąstysena. Jis nusigręžia nuo vienų dalykų ir atsigręžia į kitus. Paklausykite, ką Paulius rašė tesalonikiečiams: ,,Jūs nuo stabų atsivertėte prie Dievo“, – tai buvo proto pasikeitimas. Kokiu būdu jis įvyko? Visų pirma tesalonikiečiai atsigręžė į Kristų. Atvykęs pas juos, Paulius nepamokslavo apie stabmeldystės blogį, bet skelbė jiems Kristų, ir jie atsigręžė į Viešpatį. Tačiau šie žmonės buvo stabmeldžiai. Taigi, kas dar įvyko, kai jie tikėjimu atsigręžė į Kristų? Tesalonikiečiai nusigręžė nuo stabų – tai ir buvo atgaila. Tokia yra neišgelbėto žmogaus atgaila, vedanti į išgelbėjimą. Nežinau, ar Dievas nori, kad, kalbėdami su neišgelbėtaisiais, pabrėžtume atgailą; bet Jis tikrai nori, kad akcentuotume Kristų. Kai netikintieji atsilieps į Kristaus kvietimą, jie nusisuks nuo savo senojo netikėjimo ir atsigręš į Kristų.
Tačiau tikintįjį Dievas pabrėžtinai ragina atgailauti, jei šis eina nuodėmės klystkeliais. Jis privalo apsigręžti, atsiversti. Daugelis žmonių tik lieja ašaras, o tai anaiptol nebūtinai rodo tikrą atgailą. Tai pasaulio liūdesys, vedantis į mirtį. Tikra atgaila yra dieviškas liūdesys, arba liūdesys pagal Dievo valią. Jis ,,per atgailą atveda į išgelbėjimą, ir to netenka gailėtis“.
Mano tėvas dažnai pasakodavo apie laivelį, plaukiojusį Misisipės upe, kuris turėjo labai mažą garo katilą ir didelį švilpuką. Kai tas laivelis plaukdamas prieš srovę imdavo švilpti, srovė pradėdavo jį nešti atgal, mat garo katilas buvo per mažas, kad laiveliui skardžiai švilpiant varytų jį į priekį. Panašiai ir daugelis žmonių turi didelį švilpuką ir labai mažą garo katilą. Jie gausiai lieja ašaras, aplinkiniams darydami didelį įspūdį, tačiau tikros atgailos taip ir nebūna. Tokie žmonės ašaroja, tačiau ir toliau pėdina ta pačia kryptimi.
Tuo tarpu Korinto tikinčiųjų atgaila buvo nuoširdi.
[...]|
Pradžia · ieškauDievo.lt · McGee · Straipsniai · PC Biblija · Biblija mobiliame tel. · Radijo laidos apie Bibliją · 4 dvasiniai principai · Palyginimai iš Biblijos · Angelai · Dievo vardas · Dievo vardai · Vardai Biblijoje · Apie meilę · Temų rodyklė · Mobili (WML) Biblija · Privatumo politika Atsiliepimus ir klausimus apie šį puslapį rašykite adresu
|
